Suklijuoto burlaivio ilgis 940 mm, plotis 330 mm, aukštis 705 mm.

Mastelis 1:75

Tai pats kokybiškiausias medinio klijuojamo burlaivio komplektas, pagamintas COREL kompanijoje, Italija. Jis laikomas pačiu gražiausiu burlaiviu pasaulyje.

Laivas „Vaza“ (šved. Vasa) – pavadintas Vazų dinastijos vardu, pastatytas 1627 m. Švedijos karo laivynui, karaliaus Gustavo II Adolfo užsakymu. Laivas „Vaza“ turėjo tapti Švedijos karališkojo karo laivyno flagmanu.

Laivo statybos metu, karaliaus Gustavo II Adolfo nurodymu, buvo koreguojamas projektas, didinamas laivo tonažas. Nors tais laikai neegzistavo rašytinės laivų statymo teorijos, karališkosios laivų statyklos meistrai daugiau vadovavosi savo praktika, intuicija ir laivų proporcijų lentele. Statytojų nuomone, laivo, kurio pageidavo karalius, svorio centras buvo per aukštai. Kad laivas išliktų stabilus, po visos norimos ginkluotės sumontavimo, jis turėjo būti dviem metrais platesnis. Bet karalius Gustavas II Adolfas nepaklausė statybos inžinierių ir ginkluotės skaičius nebuvo pakeistas.

1628 m. pavasarį laivas prisišvartavo Skeppsbron prieplaukoje šalia karaliaus rūmų. Čia buvo pradėta montuoti laivo ginkluotė. Ginkluotei buvo skirti du deniai, kuriuose patalpinti 64 pabūklai. Visos patrankos buvo nulietos iš bronzos ir bendras jų svoris sudarė 80 t. Laivo balastui buvo panaudota 120 t akmenų. Du apatiniai deniai buvo skirti patrankų sviediniams, parako statinėms, maistui ir ekipažo gyvenamosioms patalpoms.

Sekmadienį, 1628 m. rugpjūčio 10 d., virš įlankos pūtė silpnas pietryčių brizas, jūra buvo rami. Krantinėje pažiūrėti į pirmąjį laivo išplaukimą į jūrą susirinko minia žmonių. Laivo ekipažas su laivo kapitonu S. Hansonu (šved. Söfring Hansson) lėtai pajudėjo nuo Skeppsbron prieplaukos. Paskui laivas išskleidė baltas bures ir lėtai pajudėjo Beckholmen salos link. Kurį tai laiką dar laivą gaubė parako dūmai, atsiradę po iššautų salvių, o kai dūmai išsisklaidė, prieplaukoje stovėję vietos gyventojai ir užsienio svečiai apmirė nuo pamatyto vaizdo – netikėtai laivas pradėjo svirti ant kairiojo borto ir su visomis burėmis lėtai atsigulė ant vandens. Po keleto minučių laivas dingo po vandeniu, o vandens sūkuryje plaukiojo tik keletas statinių, lentos ir išnėrę išsigelbėję žmonės. Apie 30 įgulos narių nuskendo.

Nepriklausomas nuskendusių laivų ieškotojas, archeologas Andersas Frencenas (šved. Anders Franzén) nuo vaikystės domėjosi Baltijos jūroje nuskendusiais laivais. Jis buvo radęs keletą nuskendusių laivų ir žinojo, kad Baltijos jūros vandenyje nėra laivagraužių, kurie minta mediena. Laivo „Vaza“ istorija jis pradėjo domėtis 1950–ais metais, išnagrinėjęs daugybę senovine švedų kalba parašytų archyvinių dokumentų. Naudodamas savadarbį smailėjantį cilindrą su kiauryme, A. Frencenas ritės pagalba leisdavo jį į jūros dugną. Pagal iškeltus jūros dugno grunto pavyzdžius jis spręsdavo kas yra apačioje. 1956 m. jam pavyko aptikti didelį medinį objektą. Tai buvo laivas „Vaza“.

1961 m. balandžio 24 d. laivas „Vaza“, pragulėjęs jūros dugne 333 metus, buvo iškeltas ir nutemptas į Gustavo V sausąjį doką. Atlikus archeologinius tyrimus buvo rasta apie 26 tūkstančius įvairių artifaktų. Laivas buvo išvalytas nuo jūros nuosėdų, atlikti restauravimo darbai ir padengtas polietilenglikoliu. Dabar restauruotą laivą sudaro 95 % originalo dalių ir eksponuojamas, Djurgardeno (šved. Djurgården) saloje 1990 m. rugpjūčio 16 d. specialiai pastatytame, Vaza muziejuje.